Kalbant apie ortopedinę chirurgiją 2023 m., kyla tam tikrų sunkumų.Vienas iš iššūkių yra tai, kad daugelis ortopedinių procedūrų yra invazinės ir reikalauja ilgo atsigavimo laiko.Tai gali būti nepatogu pacientams ir uždelsti pasveikimą.Be to, gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip infekcija ar kraujavimas.
Tačiau tikimasi, kad per ateinančius 20 metų ortopedinė chirurgija turės naudos iš naujų technologijų.Viena sritis, kuri ir toliau vystysis, yra robotų chirurgija.Robotai gali atlikti tikslesnius judesius ir padėti chirurgams atlikti sudėtingas procedūras.Tai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir sutrumpinti atsigavimo laiką.
Tikimasi tolesnės pažangos regeneracinėje medicinoje.Naujos technologijos, tokios kaip kamieninių ląstelių terapija ir audinių inžinerija, galėtų suteikti galimybę pataisyti arba pakeisti pažeistus audinius.Tai gali sumažinti implantų poreikį ir pagerinti paciento atsigavimą.
Be to, tikimasi vaizdo gavimo technologijų pažangos.3D vaizdavimas ir virtuali realybė gali padėti chirurgams nustatyti tikslesnes diagnozes ir geriau planuoti procedūrą.
Tiesą sakant, per daugelį metų ortopedinė chirurgija visame pasaulyje įveikė įvairius sunkumus.Minėtos pažangios technologijos labai prisidėjo tobulinant ortopedinę chirurgiją.Keletas veiksmų pavyzdžių:
1. Minimaliai invazinė chirurgija: naudojant endoskopus ir mažus instrumentus, operacijas galima atlikti su mažesniais pjūviais.Dėl to sumažėja pooperacinis skausmas, greitesnis atsigavimas ir mažiau komplikacijų.
2. Robotų valdoma chirurgija: Robotų padedamos sistemos leidžia atlikti tikslesnes ir mažiau invazines procedūras.Pavyzdžiui, jie gali būti naudojami atliekant kelio ar klubo sąnario protezavimo implantus, siekiant pagerinti tikslumą ir tinkamumą.
3. Navigacinės sistemos: kompiuterinės navigacijos sistemos padeda chirurgams atlikti tikslius pjūvius ir įdėti implantus.Pavyzdžiui, jie gali būti naudojami atliekant stuburo operacijas, siekiant pagerinti saugumą ir tikslumą.
Šios technologijos padeda pagerinti ortopedinių chirurginių operacijų rezultatus, sutrumpinti atsigavimo laiką ir pagerinti pacientų būklę, gyvenimo kokybė.Apskritai per ateinančius 20 metų ortopedinei chirurgijai bus naudingos naujos technologijos, kurios leis atlikti tikslesnę operaciją, greičiau pasveikti ir pagerinti rezultatus.
Šiame straipsnyje pasirinkta viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų, siekiant parodyti technologinių pasikartojimų poveikį bėgant metams.
Intertrochanteriniai šlaunikaulio lūžiai yra dažni vyresnio amžiaus žmonių sužalojimai, susiję su dideliu sergamumu ir mirtingumu.Bėgant metams gydymo metodai tobulėjo, o chirurginių metodų ir implantų dizaino pažanga leido pasiekti geresnių rezultatų.Šiame straipsnyje apžvelgsime skirtingus šlaunikaulio intertrochanterinių lūžių gydymo metodus, analizuosime technologijų pažangą pagal metų evoliuciją, aptarsime naujausius gydymo metodus.
Prieš šimtą metų intertrochanterinių lūžių gydymas gerokai skyrėsi nuo šiandieninių metodų.Tuo metu chirurginės technologijos nebuvo tokios pažangios, o vidinės fiksacijos prietaisų galimybės buvo ribotos.
Nechirurginiai metodai: nechirurginiai gydymo būdai dažnai buvo naudojami tarptrochanteriniams lūžiams.Tai apėmė lovos poilsį, sukibimą ir imobilizavimą su gipsu ar įtvaru.Tikslas buvo leisti lūžiui išgyti natūraliai, minimaliai judant ir apkraunant pažeistą galūnę.Tačiau šie metodai dažnai lėmė ilgalaikę imobilizaciją ir padidino komplikacijų, tokių kaip raumenų išsekimas, sąnarių sustingimas ir slėgio opos, riziką.
Chirurginiai metodai: Intertrochanterinių lūžių chirurginė intervencija wčia mažiau paplitęs ir paprastai skirtas atvejams, kai yra sunkus poslinkis arba atviri lūžiai.Tuo metu naudojami chirurginiai metodai buvo riboti ir dažnai apimdavo atvirą sumažinimą ir vidinę fiksaciją naudojant laidus, varžtus ar plokštes.Tačiau turimos medžiagos ir prietaisai nebuvo tokie patikimi ar veiksmingi kaip šiuolaikiniai implantai, todėl gedimų, infekcijų ir nesusijungimo dažnis buvo didesnis.
Apskritai, prieš šimtą metų buvęs intertrochanterinių lūžių gydymas buvo mažiau veiksmingas ir susijęs su didesne rizika ir komplikacijomis, palyginti su šiuolaikine praktika.Chirurginių metodų, vidinės fiksacijos prietaisų ir reabilitacijos protokolų pažanga pastaraisiais metais žymiai pagerino pacientų, patyrusių intertrochanterinius lūžius, rezultatus.
Intramedulinis vinis – tai metalinio strypo įkišimas į šlaunikaulio medulinį kanalą, siekiant stabilizuoti lūžį.Šis metodas pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl savo minimaliai invazinio pobūdžio ir mažesnio komplikacijų skaičiaus, palyginti su ORIF.Intramedulinis vinių įkalimas yra susijęs su trumpesniu buvimu ligoninėje, greitesniu atsigavimo laiku ir mažesniu nesusijungimo ir implanto gedimo skaičiumi.
Intramedulinio nagų implantavimo privalumai esant intertrochanteriniams šlaunikaulio lūžiams:
Stabilumas: Intrameduliniai nagai suteikia puikų lūžusio kaulo stabilumą, leidžia anksti mobilizuotis ir išlaikyti svorį.Tai gali lemti greitesnį atsigavimą ir sutrumpinti buvimą ligoninėje.
Kraujo tiekimo išsaugojimas: Palyginti su kitais chirurginiais metodais, intrameduliniai nagai išsaugo kraujo tiekimą į lūžusį kaulą, todėl sumažėja kraujagyslių nekrozės ir nesusijungimo rizika.
Minimalus minkštųjų audinių pažeidimas: Operacija apima nedidelį pjūvį, dėl kurio minkštųjų audinių pažeidimas yra minimalus.Tai gali sumažinti pooperacinį skausmą ir greitesnį gijimą.
Mažesnė infekcijos rizika: intramedulinės nagų implantacijos metu naudojama uždara technika sumažina infekcijos riziką, palyginti su atviromis operacijomis.
Geresnis išlyginimas ir sumažinimas: Intrameduliniai nagai leidžia geriau kontroliuoti ir išlyginti lūžusį kaulą, todėl pagerėja funkciniai rezultatai.
Hemiartroplastika apima šlaunikaulio galvos pakeitimą protezu.Šis metodas paprastai skirtas vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems sunkia osteoporoze, arba tiems, kurie jau serga klubo artritu.Hemiartroplastika yra susijusi su didesne komplikacijų rizika, įskaitant išnirimą, infekciją ir implanto gedimą.
THA apima viso klubo sąnario pakeitimą proteziniu implantu.Šis metodas paprastai skirtas jaunesniems pacientams, turintiems gerą kaulų kiekį ir neturintiems klubo artrito.THA yra susijęs su ilgesniu atsigavimo laiku ir didesne komplikacijų rizika, palyginti su kitais gydymo metodais.
Visiška klubo sąnario pakeitimo operacija paprastai rekomenduojama pacientams, sergantiems sunkiu klubo artritu, klubo lūžiais, kurių negalima gydyti hemiartroplastika, arba kitoms būklėms, sukeliančioms didelį skausmą ir negalią.
Hemiartroplastika turi pranašumą, nes ji yra mažiau invazinė procedūra nei visa klubo sąnario pakeitimo operacija, o tai reiškia, kad paprastai ji apima trumpesnį buvimą ligoninėje ir greitesnį atsigavimo laiką.Tačiau jis gali būti ne toks veiksmingas gydant tam tikras klubo ligas, todėl yra rizika, kad laikui bėgant likusi klubo sąnario dalis gali pablogėti.
Kita vertus, visiška klubo sąnario pakeitimo operacija yra išsamesnė procedūra, galinti ilgą laiką palengvinti klubo skausmą ir pagerinti bendrą klubo funkciją.Tačiau tai labiau invazinė procedūra, kuriai gali prireikti ilgesnio buvimo ligoninėje ir ilgesnio atsigavimo laiko.Taip pat kyla komplikacijų, tokių kaip infekcija, kraujo krešuliai ir klubo sąnario išnirimas, rizika.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šlaunikaulio intertrochanterinių lūžių gydymas bėgant metams labai pasikeitė, o chirurginių metodų ir implantų dizaino pažanga leido pasiekti geresnių rezultatų.Naujausi gydymo metodai, tokie kaip intramedulinis vinių įkalimas, siūlo minimaliai invazines galimybes su mažesniu komplikacijų dažniu.Gydymo metodas turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas ir lūžių ypatybes.
Paskelbimo laikas: 2023-10-13